- stibynos
- stibýnos sf. pl. (1) Yl šnek. kojos, kinkos: Striubos stibýnos tos motriškos J. Arklys ilgoms stibýnoms Als. Stibýnos vienos tos panõs, nė kokio puikumo Šts. Ar nori, kad tau stibýnas pamuštų? Brs. Dėk į padus (bėk), o ka leisiu par stibýnas! Ms. Jei nor kuprą išvaduoti, par stibýnas reik suduoti JD181.
◊ stibýnas pakratýti menk. mirti: Senis švykša, jau greitai stibýnas pakratýs Gršl.
Dictionary of the Lithuanian Language.